Ar kada nors pastebėjai, kaip viena melodija gali akimirksniu sugrąžinti į tam tikrą gyvenimo akimirką? Kaip vos keli garsai gali nuraminti, sujaudinti ar pažadinti seniai pamirštą jausmą?
Muzika gali būti fonas. Bet gali tapti ir patirtimi.
Erdve sustoti, įsiklausyti ir pajusti save.
Mano gyvenime muzika buvo pirmoji mokytoja
Smuiką į rankas paėmiau dar vaikystėje. Ilgainiui muzika tapo mano profesija ir gyvenimo keliu – studijos, koncertai, orkestrai ir kelionės po pasaulį daugelį metų buvo mano kasdienybė.
Ji išmokė klausytis, būti kantriai, jautriai ir gerbti tylą tarp garsų.
Vėliau supratau, kad muzika gali būti ne tik atliekama.
Ji gali tapti erdve žmogui sustoti.
Muzika kalba ten, kur baigiasi žodžiai
Yra dalykų, kuriuos sunku nusakyti žodžiais – ramybę, ilgesį, dėkingumą, meilę.
Kartais muzika juos išreiškia geriau nei mes patys. Ji nieko neaiškina ir nereikalauja suprasti. Ji tiesiog leidžia kiekvienam išgirsti kažką savo.
Tas pats kūrinys skirtingiems žmonėms gali reikšti visai ką kita.
Kodėl gyvas garsas yra kitoks?
Nė vienas gyvas atlikimas nebūna visiškai toks pats.
Keičiasi erdvė, žmonės, jų būsena, mano pačios būsena. Todėl net tas pats kūrinys kiekvieną kartą suskamba kitaip.
Smuiko garse yra žmogaus prisilietimas, kvėpavimas, virpesys.
Kartais viena nata gali pasakyti daugiau nei ilgas pokalbis.
Kai muzika tampa poilsiu
Gyvename nuolatiniame informacijos ir garsų sraute. Net ilsėdamiesi dažnai kažką veikiame.
Todėl vis labiau vertinu kitokį klausymąsi.
Kai nereikia niekur skubėti.
Nieko suprasti.
Nieko pasiekti.
Tik būti, kvėpuoti ir leisti muzikai skambėti.
Muzika kaip susitikimas su savimi
Grodama vis mažiau galvoju apie tai, kad žmogus klausytųsi manęs.
Labiau norisi, kad per muziką jis išgirstų save.
Kad bent trumpam nurimtų vidinis triukšmas.
Muzika man visada buvo kelias.
Iš pradžių – į sceną ir pasaulį.
Dabar – į vidų.
Sustok. Įsiklausyk. Pajusk.